pašnekėti

pašnekė́ti, pàšneka, -ė́jo 1. intr., tr. N, J, LL156, Š, Rtr, KŽ, Lš kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekė́ti DŽ¹. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka NdŽ. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti NdŽ. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t Kdl. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai Krž. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo BsPII18. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais LKT116(Nmk). ^ Pašnekėjo kaip iš rašto LTR(Ut). Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Mžš. Pašneka kaip su rietais (nei šį, nei tą) – kame gaus [dažų siūlams]! Krtn. Pašnekė́jo kaip pabezdėjo (nerimtai pasakė) Mžš. Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai Ds. ║ tr. pavartoti kalbant: Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį Vl. ║ intr., tr. LKT108(Tt), Lž, Žl pasikalbėti, pasišnekučiuoti: Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka Slm. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda Vp. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą Plt. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun Mrk. ^ Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti A.Vien. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja rš. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si Ds. | refl. K, LL156, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš, Skdt, Krs, Mžš: Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai J. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto Stng78. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis J.Jabl. Kai su žmogum pasìšneki, i nuslenka viskas (nusiramini) Žlp. Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai Mšk. Tarp sevęs pasišnekė́ties Plik. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė Krž. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si (reikia atidžiai stebėti kelią) Rg. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku brš. ^ Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu LTR(Lkv). Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule Erž. 2. intr., tr. Ub, Erž sugebėti, mėgti šnekėti: Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana (maža mergaitė) geba Rdn. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr Akm. Pašnekantì bobikė, liežuvis laksto Krš. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Krš. Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t Dbč. Ji pàšneka kai advokatas Skr. 3. intr. Krž įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka Sb. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku LKT79(Lpl). I ans mažai bepàšneka Nv. 4. intr., tr. Lp pareikšti kokią nuomonę apie ką: Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka NdŽ. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus Jrb. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą M.Valanč. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Skr. Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant Erž. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis (apie kurį plačiai kalbama, garsus) akmuo LTI187. ║ tr. apkalbėti: Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną Užp. 5. intr. pasitarti: Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti M.Valanč. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus DŽ¹. | refl.: Ka jin buvo, pasìšnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau Rd. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti M.Valanč. 6. tr. pašnekinti: Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi (tekėsi) Krš.

◊ čià pašnekė́kim, čià palìkim sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià pašnekė́kiam, čià palìkiam Lkv. eĩti su Dievù pasišnekė́ti mirti: Nieko nebūs – eĩsu su Dievù pasišnekė́ti Rdn.

su žuvẽlėmis pašnekė́ti nuskęsti: Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti Šv.

\ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti